Saugos standartai dirbant aukštyje: ką turi žinoti kiekviena įmonė

Darbas aukštyje laikomas vienu pavojingiausių darbų – kasmet visame pasaulyje fiksuojami sunkūs nelaimingi atsitikimai. Lietuvoje tokie darbai griežtai reglamentuojami teisės aktais, kurių laikymasis yra privalomas kiekvienai įmonei, organizuojančiai darbus aukštyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius saugos reikalavimus, taikomus Lietuvoje, bei pateiksime praktinį pavyzdį, kaip aukštuminės technikos nuoma gali padėti užtikrinti saugią darbo aplinką.

Norminis reglamentavimas Lietuvoje

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbą aukštyje Lietuvoje:

• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – pamatinis dokumentas, nustatantis darbdavio pareigas užtikrinti saugias darbo sąlygas ir rizikos vertinimą;
• Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas “Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje” DT-500 – reglamentuoja specifinius saugos reikalavimus statybvietėse, įskaitant darbus ant stogų ir pastolių;
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo  ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimas“ – reglamentuoja asmeninių apsaugos priemonių (AAP) naudojimą;
• Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai – nustato reikalavimus kopėčioms, pastoliams, kėlimo platformoms ir kitoms laikinoms darbo vietoms aukštyje.
• Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 yra „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” – nustato privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką.

Pagal šiuos teisės aktus darbdavys privalo:

• atlikti profesinės rizikos vertinimą;
• parinkti ir užtikrinti tinkamą darbo įrangą;
• apmokyti darbuotojus saugiai dirbti;
• aprūpinti kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
• organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus.

Svarbios nuostatos:

• Aukštalipio kvalifikacija: Privaloma, atliekantiems darbus aukščiau nei 1,3 m nuo žemės, naudojant apsaugos diržus, apraišus. Tai apima energetiką, antenų montavimą, langų valymą, reklaminių konstrukcijų priežiūrą.
• Kolektyvinės apsaugos prioriteto principas: Darbdavys pirmiausia privalo įrengti aptvarus, tinklus ar kitas kolektyvines priemones; asmeninės apsaugos priemonės (diržai, lynai) naudojamos tik tada, kai kolektyvinių priemonių nepakanka.
• Kopėčių naudojimas: Kopėčios gali būti naudojamos tik lengviems, trumpalaikiams darbams, kuriuos galima atlikti viena ranka; sudėtingesniems darbams būtinos platformos ar pastoliai.

Darbuotojų mokymai dirbti aukštyje yra privalomi – jie turi apimti tiek teorinę, tiek praktinę dalį. Aukštuminės technikos nuomos įmonės, tokios kaip „Bokštelis.lt“, papildomai atlieka technikos demonstracijas technikos perdavimo metu, siekdamos užtikrinti, kad įranga būtų naudojama saugiai ir pagal paskirtį.

Svarbu pabrėžti, kad mokymų apimtis skiriasi priklausomai nuo atliekamų darbų pobūdžio – ar darbuotojas dirbs ant pastolių, ar bus atsakingas už jų montavimą, ar valdys kėlimo įrangą. Pavyzdžiui, keltuvų ar manipuliatorių operatoriai privalo turėti specialių mokymų baigimo pažymėjimus – vien bendrų vairuotojo ar traktorininko pažymėjimų nepakanka.

Kas laikoma darbu aukštyje?

Pagal Darbuotojų apsaugos nuo kritimo iš aukščio nuostatus, darbu aukštyje laikomi visi darbai, atliekami, kai kritimo aukštis yra 1,3 metro ir daugiau nuo žemės ar kito saugaus paviršiaus. Tai apima darbus:

• ant pastolių ir bokštelių;
• naudojant kopėčias;
• ant stogų;
• naudojant keltuvus ir platformas;
• taikant virvių ir tvirtinimo sistemas.

Pagrindinės rizikos dirbant aukštyje

Didžiausia ir akivaizdžiausia rizika – darbuotojo kritimas iš aukščio. Tačiau ne mažiau pavojų kyla ir aplinkiniams. Net ir nepritvirtintas įrankis gali tapti mirtinu objektu: pavyzdžiui, 0,5 kg svorio įrankis, nukritęs iš 50 metrų aukščio, gali pasiekti apie 113 km/h greitį. Tokia energija gali sukelti itin sunkias pasekmes.

Todėl būtina:

• aptverti ir pažymėti pavojingas zonas po darbo vieta;
• naudoti įrankių tvirtinimo sprendimus;
• griežtai laikytis AAP naudojimo taisyklių.

Taip pat itin svarbus veiksnys – įrangos stabilumas. Netinkamas pagrindas ar neteisingas technikos naudojimas gali baigtis technikos apvirtimu, turto sugadinimu ar sunkiomis traumomis.

Atsakingas darbuotojų apmokymas ir papildomos instruktažų procedūros prieš pradedant darbą leidžia reikšmingai sumažinti riziką. Nors tai reikalauja papildomo laiko, saugumas visuomet turi būti prioritetas.

Asmeninės apsaugos priemonės

Siekiant išvengti traumų, dirbant aukštyje būtina naudoti tinkamas asmenines apsaugos priemones:

• apsauginį šalmą su smakro dirželiu;
• ryškias, signalines liemenes;
• kritimo stabdymo ar ribojimo sistemas;
• specialius apsauginius batus su neslystančiu padu ir sustiprinta nosele;
• kitas AAP pagal darbo pobūdį.

Aukštuminės technikos nuoma – saugus sprendimas

Aukštuminės technikos nuomos įmonių siūloma įranga atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir yra aprūpinta būtinais saugos elementais, mažinančiais kritimo riziką. Kartu pateikiama techninė dokumentacija ir naudojimo instrukcijos, būtinos darbo saugos reikalavimams užtikrinti.

Ilgametę patirtį turintys rinkos dalyviai pastebi, kad saugos kultūra Lietuvoje nuosekliai gerėja – darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų apsaugai, o valstybinė kontrolė tampa griežtesnė. Tai teigiamas pokytis, nes darbuotojų sveikata ir gyvybė privalo būti aukščiausias prioritetas.

Kaip pasirinkti tinkamą įrangą?

Renkantis įrangą darbui aukštyje, būtina įvertinti:

• darbo aukštį ir prieigą prie darbo vietos;
• darbo pobūdį ir trukmę;
• darbuotojų skaičių ir judėjimo intensyvumą;
• oro sąlygas ir darbo aplinką.

Profesionalios konsultacijos padeda pasirinkti optimalų sprendimą – tai leidžia užtikrinti saugumą ir išvengti nereikalingų išlaidų už funkcijas, kurios realiai nebus naudojamos.

Mokymai ir sveikatos patikrinimai

Dirbti aukštyje gali tik darbuotojai, kurie:

• yra apmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
• turi teorinius ir praktinius konkrečios įrangos naudojimo mokymus;
• yra pasitikrinę sveikatą pagal nustatytą tvarką.

Darbas aukštyje priskiriamas prie darbų padidintos rizikos sąlygomis, todėl sveikatos patikrinimai atliekami prieš įdarbinimą ir periodiškai. Tam tikros sveikatos būklės gali riboti galimybę dirbti aukštyje (ypač virš 1,5 m ir virš 5 m).

Veiksmai ekstremalių situacijų metu

Darbdavys privalo turėti parengtą gelbėjimo ir evakuacijos planą, kuris būtų taikomas:

• kritimo atveju;
• technikos gedimo atveju;
• esant pavojingoms oro sąlygoms.

Darbuotojai turi būti supažindinti su evakuacijos keliais, gelbėjimo įranga ir veiksmais nelaimės atveju. Esant stipriam vėjui, audrai ar apledėjimui, darbai aukštyje turi būti nutraukiami.

Išvados

Darbas aukštyje reikalauja didelės atsakomybės – tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo, tiek iš technikos nuomos paslaugų teikėjo. Teisės aktų laikymasis nėra vien formalumas – tai tiesiogiai susiję su žmonių gyvybe ir sveikata.

Įmonės, vykdančios darbus aukštyje, turi investuoti ne tik į patikimą įrangą, bet ir į darbuotojų mokymus, sveikatos patikrinimus bei nuolatinę darbo aplinkos kontrolę. Tik taip galima sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir užtikrinti saugų, tvarų darbo procesą.